vienabūdis

vienabū̃dis, -ė adj. (2) Užp; Gmž, Sdk kuris vienos su kitu išvaizdos, panašių veidų: Jos buvo dvynučiai, abu vienabū̃džiai Rš. Tamstos sūnai tokie vienabūdžiai, kad sunku išskirt Č. Anos abi vienabū̃dės Trgn.